Graikiškas žodis „adamas“ reiškia neįveikiamą ir nesunaikinamą. Būtent dėl šios savybės ilgai nemokėta deimantų gludinti. Kadaise brangakmeniai iš tiesų buvo prabangos ir turto simbolis. Vyrai nenusileisdavo moterims potraukiu blizgučiams. Akmenys tiesiog hipnotizuodavo carus bei karalius, popiežius bei patriarchus, generolus bei maršalus, kurie skryniose saugojo brangakmenių krūvas. Jie puošdavo deimantais karūnas, ordinus, ginklus, skrybėles, drabužius, batus. Tūkstančiai akmenų spindėjo Anglijos karalių ir rusų carų karūnose. Milžinišką briliantų kolekciją sukaupė garsusis kardinolas Mazarini Prancūzijoje (XVII a.). Paskui Potiomkiną, Jekaterinos II favoritą, tarnas nešiojo skrybėlę, kuri buvo nusagstyta briliantais. Ant galvos šviesusis kunigaikštis jos mūvėti negalėjo, nes skrybėlė svėrė... pūdą (~ 16 kg).
Deimantus gaubia gausybė legendų ir tikima jų magiška galia. Manoma, kad įdėmiai žvelgiant į briliantus, ne tik gerėja nuotaika, bet ir žvelgiantysis gudrėja... Deimantas ir šiandien žadina žmonių aistras. Tai pats brangiausias gamtos kūrinys. Briliantus, kainuojančius 100 mln. JAV dolerių, lengvai paneš vienas žmogus, o tiek pat kainuojančiam auksui transportuoti prireiktų dviejų prekinių vagonų po 60 tonų...